VARĖNOS „ĄŽUOLO" GIMNAZIJA

Kelionė į Sardiniją
2016-12-08 09:23

Projekto įgyvendinimui Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą

Tai yra jau antroji projekto ERASMUS + „Suvienyti muzikos“ dalyvių išvyka į užsienį.  Šį kartą keturių šalių – Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos ir Italijos – atstovai savo regionų dainas ir tautinius kostiumus pristatė partnerių iš Italijos mieste Nuore, Sardinijoje. Muzika mus lydėjo ne tik kūrybinių dirbtuvių ar koncertų metu. Be jos neapsiėjo nė vienas skrydis, kelionė autobusu ar pėsčiomis. Lietuvių liaudies dainos skambėjo Koliziejuje, „Tautiška giesmė“ ne kartą aidėjo Romos gatvėse. Iš kurgi Roma atsirado mūsų mobiliajame mainų maršrute?

                      „Būti Italijoje ir neaplankyti Romos?“ – toks buvo vadovės klausimas ir kartu pasiūlymas, kurio neatsisakėme. Turėjome dvi dienas nuostabaus laiko šiame Europos civilizacijos, kultūros pradžios, šimtmečių istorijos mieste. Aplankėme Santa Maria Maggiore baziliką, įlipome į Šv. Petro bazilikos kupolą, iš kur atsivėrė nepakartojama Vatikano panorama. Ėjome Angelų tiltu, tačiau staiga kilus audrai buvome priversti slėptis vietinėse krautuvėlėse. Nors batai jau buvo permirkę nuo grindiniu tekančių lietaus upelių, tai tik dar labiau sustiprino įspūdžius. Permainingas oras sutrukdė pamatyti Panteoną, kitus numatytus objektus, tačiau liūčiai nurimus turėjome galimybę pasigrožėti Trevi fontanu. Auštant išskridome į Sardinijos sostinę – Kaljarį. Lietingas oras – tokį jį radome šiame mieste – nėra idealus pasivaikščiojimams, tačiau spėjome apžiūrėti miesto gatves bei prieplauką. Tada sėdome į autobusą, nuvežusį į galutinį kelionės tikslą – Nuoro miestą, kuriame mus pasitiko italų šeimos. Pasiėmę visus atsivežtus daiktus, apsižvalgėme – kiekvieno akyse matyti truputis nerimo. Tačiau, pamačius besišypsančius projekto dalyvius ir apsikeitus vos keliais žodžiais, visiems pasidarė ramiau. Dar kartą pagavę mokytojos žvilgsnį, atsisveikinome ir tai buvo paskutiniai lietuviški žodžiai, ištarti tą vakarą. Visi pasukome skirtingais keliais į naujuosius laikinus namus.

Pirmą rytą visi dalyviai gerai nusiteikę rinkosi prie S. Satta licėjaus durų, jautėsi šiltas italų bendravimas. Visi per labai trumpą laiką mėgino įsiminti naujų draugų veidus bei vardus. Neilgai trukus, apžiūrėjome mokyklos patalpas ir galiausiai susirinkome į aktų salę oficialaus susitikimo. Įspūdingame koncerte mokiniai atliko garsių kompozitorių kūrinius. Renginiui pasibaigus kiekvienas norintis galėjo parodyti savo muzikinius gebėjimus.

Antrą dieną mūsų laukė kūrybinės dirbtuvės: išklausėme italų pasiūlymus dainų aranžuotėms, kartu pradėjome įgyvendinti idėjas.

Kitą dieną mokėmės dirbti „Musescore“ programa. Taip pat lankėmės Nuoro merijoje, klausėmės vicemero pasakojimo apie Nuoro miestą ir tradicijas. Likusią dienos dalį praleidome senamiestyje, klaidžiodami siauromis gatvelėmis, tokie maži seną salos istoriją menančių pastatų šešėlyje...

Ketvirtą dieną daugiausia laiko skyrėme repeticijoms. Mes koncertui ruošėme keturias dainas: ,,Tai gražiai gieda“, ,,Nuslaida saulala“, ,,Aš pasėjo do liniuko“ ir ,,Eisva mudu abudu“.   Pastaroji, atliekama pritariant kanklėmis, šiuo užsieniečiams nežinomu instrumentu,  pritraukė daugiausia dėmesio. Koncerte turėjome pristatyti ne tik lietuvių liaudies dainas, bet ir atlikti keletą autentiškų partnerių dainų.

Projekto savaitės laikas tirpte ištirpo. Neapsižiūrėjome, kaip greitai, atrodo, dar tik pradėjus darbus, jau reikia traukti iš lagaminų sceninius drabužius baigiamajam koncertui.  Šiek tiek jaudinomės,  bet buvome pasiruošę, žinojom, kaip  mūsų dainas vertina ir kad žavisi jų originalumu. Ir nenuvylėme.

Mūsų draugai iš kitų šalių taip pat pasirodė puikiai. Kiekviena šalis atsivežė labiausiai savo šalies kultūrą reprezentuojančias dainas. Užburiančios buvo sardų dainos, ypač 3000 metų senumo piemenų daina, kurią keturi vaikinai atliko specifiniais gerkliniais balsais. Įdomus buvo prancūzų pasirinkimas – dainų tekstai skambėjo jų vietine tarme, tačiau istorijos žiūrovui buvo perteiktos puikiai. Rumunai, kaip visada, žavėjo skambiais balsais ir nuoširdumu. Tiesiog privaloma išmokti jų „Coborai “, su kuria ąžuoliečiai jau buvo susigyvenę 2007-2009 metais, pirmojo tarptautinio projekto metu. Koncerto pabaigoje mokėmės tradicinių sardų šokių.

Ir visko pabaiga – vakarėlis. Užkandžių stalas, draugų solo partijos, originalūs pasirodymai, sveikinimai gimtadienio proga, įvairūs triukai, asmenukės atsisveikinant, kada, jei ne dabar, laikas atsipalaiduoti ir parodyti viską, ko nespėjo kiti pastebėti  arba kam  pritrūko laiko.

Paskutinę dieną Nuoro mieste apžiūrėjome dar nematytas miesto vietas, sustojome Sebastiano Sattos aikštėje, kurioje aktoriai skaitė jo kūrybą, apsilankėme amatininkų mugėje, kurioje nupirkome ir lauktuvių namiškiams.

Po ilgo atsisveikinimo su naujais draugais, dar naktį palikome Nuorą ir išvažiavome atgal į Kaljarį, tada skridome į Milaną, o iš ten – į Lietuvą.

Kiekvienas komandos narys projekto metu įgijo neįkainojamą patirtį bendradarbiaudamas su partneriais iš užsienio, patobulino savo muzikinius gebėjimus, taip pat pagerino bendravimo anglų kalba įgūdžius. Belieka tik ištarti nuoširdų AČIŪ projekto koordinatorei – anglų kalbos mokytojai Kristinai Volungevičienei – už įgytą neįkainojamą patirtį; muzikos mokytojai Renatai Bakulienei už mūsų projekto muzikinės dalies paruošimą.

Baigti norėčiau palinkėjimu savo bendraamžiams – naudokitės atsiradusiomis galimybėmis ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nes dabar yra mūsų laikas.

Julija Tiškutė, Varėnos ,,Ąžuolo” gimnazijos IV klasės mokinė

 

P.s. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.